Paratuberkuliozė

Tai lėtinė atrajotojų liga, kuria sergantiems išsivysto specifinis hipertrofinis entritas ir gyvuliai suliesėja. Ja serga daugelyje Europos, Azijos , Afrikos, Amerikos valstybių , taip pat Australijoje ir naujojoje Zelandijoje. Lietuvoje šios ligos nėra.

Paratuberkulioze serga galvyjai, kupranugariai, buivogalviai, avys ir ožkos. Gyvuliai apsikrečia alimentiniu būdu. Yra duomenų, kad vaisiai užsikrėčia gimdoje. Infekcijos sukėlėjo šaltinis — sergantys gyvuliai , kurių išmatomis, mažiau su pienu, šlapimu, vaisiaus vandenimis į aplinką išskiriamos mikrobakterijos.

Simptomai. Inkubacijos periodas trunka nuo 2 men. iki metų ir daugiau. Skiriamas prodrominis ir klinikinis ligos periodas. prodrominis periodas — tai besimptominė liga, kuri gali tęstis kelis metus, po to pablogėjus salygoms ji pereina į stadiją su ryškiais klinikiniais požymiais. Iki to gyvuliai teigimai reguoja i alergeną. Ryškių klinikinių požymiu periodu gyvulys asilieka nuo bandos, apatiškas, daug geria, sumažėja apetitas, pieno produkcija. Temperatūra būna normali. Ligai progresuojant išryškėja specifiniai paratuberkuliozės požymiai: Gyvulys profuziškai viduriuoja, atsiranda edemų po apatiniu žandikauliu, krutinėje ir papilvėje, patinsta vokai, jis greit liesėja. Ši stadija tęsiasi kelias savaites, rečiau kelis mėnesius. Avys serga vos pastebimai. Klinika ne tokia ryški kaip galvyjų, tačiau avys taip pat liesėja, viduriuoja, poodyje asiranda edemų.

Diagnozė. Diagnozuojama iš epizodinių, klinikinių ir bakterioskopinių duomenų. Bakterioskopiškai tiriamos gleivės nuo išmatų ar tieisiai nuo žarnos gleivinės. Kadangi mikrobai pasišalina nererguliariai, išmatų gleivines reikia tirti 3-4 kartus kas 10-15d.

Gydymas. Iki klinikinių požymių pasirodymo subalancavus racionus, kai kurie autoriai sėkmingai gydė sulfanoliu, disulfanu, ftalazoliu. Tačiau radikalių gydimo metodų nėra.

Profilaktika. Svarbiausia didinti gyvulio fiziologinį atsparumą. Pasirodžius ligai ūkyje visi galvyjai uri būti ištirti kliniškai, serologiškai ir mikroskopiškai. Po to jie skirstomi į tris grupes: į pirmą skiriami gyvuliai su klinikiniais požymiais ir reguojantys į alergeną bei duodantys teigiama KSR,

Palikite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Galite naudoti šias HTML žymas ir atributus: <a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <strike> <strong>