Kampilobakteriozė

Tai užkrečiama galvijų ir avių liga, kuria sergančios patelės užsimeta, užsilaiko nuovalos, išsivysto gimdos uždegimas ir bergždumas. Liga išplitusi visose pasaulio šalyse. Mūsų respublikoje ligos dar nėra.

Simptomai. Patekus sukėlėjui į ukį, ima daugėti neapvaisinamų karvių, telyčių. Dažnai jas tenka sėklinti 3-4 kartus. Laikotarpis tarp vienos ir kitos rujos pailgėja 30-60 dienų. Dalis veršingų karvių išsimeta (20-50%). Kartais veršeliai atvedami, tačiau jie buna negyvibingi ir greit miršta. Po išsimetimo užsilaiko nuovalos, paūmėja makties uždegimas, vėliau prasideda metritas. Avių kampilobakteriozės pagrindinis požymis — išsimetimai antroje ėringumo pusėje. Gali išsimesti 10-70 % ėringų avių. po išsimetimo užsilaiko nuovalos, išsivysto gimdos uždegimas.

Diagnozė. Iš klinikinių požymių ir pataloginių anatominių pokyčių kampilobakteriozę galima tik įtarti. Diagnozei patikslinti reikia atlikti mikrobiologinius tyrimus.

Gydimas. Gyvuliai dažniausiai gydomi antibiotikais.

Profilaktika. Veisliniai buliai turi būti perkami iš už neužkrėsto ūkio. Nupirktus gyvulius būtina laikyti karantine. Diagnozavus ligą ūkis skelbiamas užkrėstu. Sergančias karves ir bulius būtina atskirti ir gyditi. Sveikas karves būtina sėklinti sveikų buliu sperma su antibiotikais. Abortuotus vaisius, sergančių mėšlą reikia užkasti ar sudeginti.Sergančių tvartus dezinfekuoti chlorkalkėmis, negesintomis kalkėmis, natrio šarmo tirpalu, kreolinu. Apribojimai galvyjų bandose atšaukiami praėjus 12 mėn., o avių — 24mėn. po paskutinio gyvulio pasveikimo.

Palikite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Galite naudoti šias HTML žymas ir atributus: <a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <strike> <strong>