Avių ligos

 Ligų sarašas.

Šiame saraše pateikta informacija, skirta padėti geriau ir greičiau atpažinti ligas kuriomis gali sirkti jūsų augintinės.

Ligos pavadinimas: Simtomai: Nuotraukos:  

Emfizeminis Karbunkulas

 Inkubacijos periodas 1-2, dažniausiai 5 dienos. Liga ūminė. Susirgusiam staiga pakyla temperatura iki 41-42°C. Gyvulys apatiškas, neėda, neatrajoja, strėnų, kryžmens, liemens, kaklo, krutinės srityse, po apatiniu žandikauliu, kartais ir burnos ertmėje atsiranda greit didėjančių sutinimų. Iš pradžių jie būna karšti ir skausmingi, vėliau šalti ir neskausmingi, palpuojant braška. Artimieji limfmazgiai padidėja, būna standūs ir skausmingi. Kai sutinimų atsiranda kryžmens, liemens, šlaunų ar pečių srityse, gyvulys šlubuoja. Dėl intoksikacijos labai padažnėja pulsas (100-110 k/min) pasunkėja kvėpavimas. Gyvulys serga 1-2 dienas ir nugaišta. Kartais pasitaiko atipinio emfizeminiokarbunkulo atvejų, kai  visai nepakyla kūno temperatura. Būna atvejų kai liga įgauna žaibinę eiga: tuomet išsivysto bendri sepsio požymiai, karbunkuliai susidaryti nespėja ir gyvulys nugaišta per kelias valandas. Avims emfizeminio karbunkulo požymiai labai panašūs. Be minėtų  simptomų, aviai iš burnos teka kruvinos putotos išskyros, ji griežia dantimis. Braškančių edemų retai kada būna.   Skaityti toliau

Kampilobakteriozė

 Avių kampilobaktariozės pagrindinis požymis — iššsimetimai antroje ėringumo pusėje. Gali išsimesti 10-70% ėringų avių. Poišsimetimo užsilaiko nuovalos išsivysto gimdos uždegimas.   Skaityti toliau

Paratuberkuliozė

(Lietuvoje šios ligos nėra)

 Inkubacijos periodas trunka nuo 2 men. iki metų ir daugiau. Skiriamas prodrominis ir klinikinis ligos periodas. prodrominis periodas — tai besimptominė liga, kuri gali tęstis kelis metus, po to pablogėjus salygoms ji pereina į stadiją su ryškiais klinikiniais požymiais. Iki to gyvuliai teigimai reguoja i alergeną. Ryškių klinikinių požymiu periodu gyvulys asilieka nuo bandos, apatiškas, daug geria, sumažėja apetitas, pieno produkcija. Temperatūra būna normali. Ligai progresuojant išryškėja specifiniai paratuberkuliozės požymiai: Gyvulys profuziškai viduriuoja, atsiranda edemų po apatiniu žandikauliu, krutinėje ir papilvėje, patinsta vokai, jis greit liesėja. Ši stadija tęsiasi kelias savaites, rečiau kelis mėnesius. Avys serga vos pastebimai. Klinika ne tokia ryški kaip galvyjų, tačiau avys taip pat liesėja, viduriuoja, poodyje asiranda edemų.   Skaityti toliau

Aviu infekcinis mastitas

 Inkubacijos periodas nuo kelių valandų iki 1-2 paru. Susirgimo eiga ūminė ir poūminė. Ūmine eiga serganti avis nusilpsta, būna apatiška, gleivės hiperemiškos, pulsas ir kvėpavimas padažnėjęs.ji nejudri, stovi susitraukusi, neėda. Tuo pat metu prasideda vienos arba abiejų dalių tešmens uždegimas. tešmuo tampa karštas, skausmingas ir edemiškas, oda itempta. Edema išplinta visoje papilvėje, po krutine, paslėpsniuose. Tešmens odoje atsiranda pilkšvai raudonų dėmių — tešmens gangrenos požymių. Pienas skystas, gelsvos spalvos, su fibrino krešuliais. Jo sekrecija sumažęja arba visai nutruksta. kvepavimas yra paviršutiniškas, pulsas vos užčiuopiamas, temperatura nukrinta iki normalios. Avis per 2-4d nuo gangrenos pradžios nugaišta. Susirgimui įsisenėjus (poūminė eiga) avis karščiuoja, guli, daug geria, neėda, ima viduriuoti, prasideda konjutyvitas, edemų vietose vilnos lenbgvai išsipeša. 7-8 dieną edemos sumažėja, įvairuose pažeisto tešmens vietuose atsiranda fliuktuojančių pūlinių, kurie ilgainiui atsiveria arba į išorę arba į pieno cisterną. atsivėrusių pūlinių surandėja ir nebeišskiria pieno. Nuo motinų apsikrėtę eriukai suserga ūmiu plaučiu uždegimu — jie karščiuoja (41,5°C), padažnėja pulsas ir kvėpavimas, drėgnai kosėja, iš nosies teka gleivingos pūlingos išskyros. Didesnė susirgusių ėriukų dalis nugaišta, o likę tampamikrobų nešiotojais.   Skaityti toliau

Avių ir ožkų infekcinė agalaktija

 Inkubacijos periodas nuo 2-6 dienų iki 2 mėn. Liga būna ūminio ir poūminio, rečiau lėtinio pobudžio. Pagal dominuojančius pažeidimus skiriama tešmens, sanarių, akių ir mišri forma. susirgusiam gyvuliui pirmiausia pakyla temperatūra iki 41-42°C, sumažėja apetitas, jis apatiškas. Kūno temperatūra sergant recidivuoja. Vėliau prasideda agalaktijai būdingi požymiai. Tešmens forma sergančiam gyvuliui būdingas katarinis, pūlingas tešmens uždegimas ar gangrena. Dažniausiai pažeidžiama viena tešmens dalis. tešmens parenchima atrofuojasi, nekrozės ir gangrenos židiniuose išvieša jungiamasis audinys, pieno sekrecija visai nutruksta. Kai kurios avys serga lengviau ir pieno sekrecija po 1-2sav. ar po kito apsiėriavimo atsistato.sąnarių forma sergantis gyvulys eina įsitempęs ir šlubuoja. Patologinis provesas dažnai apima visų keturių koju sanarius, sausgyslų makštis ir bursas. Kartais sąnarių uždegimas tampa pūlingu , jie sustorėja, deformuojasi. Baigtis sanario ankiloze. Akių formai būdinga akių gleivinęs hyperemija, plaučių edema, junginės uždegimas , tuomet avys ar ožkos apanka   Skaityti toliau

Avių bardzotas

 Beveik visais atvėjais liga yra žaibiška ir avys gaišta staiga. Prieš gaišma prasideda stiprūs traukuliai, labai greitai rausta jungtinės, avys gali išsipūst. Kūno tempereatūra arba normali arba nedaug pakilusi. Ūminės ligos atvėjais avis būna apatiška, neatrajoja, pakyla jos kūno temperatūra (40,5-41°C), padažnėja kvėpavimas, iš nosies pasirodo kraujuotos putotos išskyros, labai parausta junginė, avis gali viduriuoti su krauju. žemutinėse kūno dalyse atsiranda edemų. Kartais avis būna nerami, šokinėja, nuvirsta ant šono, daro plaukimo judesius, užverčia aukštyn galva ir dusdama nugaišta.   Skaityti toliau

Infekcinė avių enteroksemija

 Liga gali būti žaibinė, ūminė, poūmine ir lėtinė. Skiriamos komos ir traukuliu formos. Žaibine eiga serganti avis nugaišta visai be klinikinių ligos požymių. Stebint avių bandą, galima pastebėti tik bendro pobudžio simptobus: avis mažiau ėda, atsilieka nuo bandos, kiek nerimauja, vėliau krinta ant žemės, daužosi, grežia dantimis, dejuoja. Kvėpavimas sunkus ir dažnas, katais prasideda seilėtekis, iš nosies pasirodo kraujuotos iskyros, kūno temperaūra normali. gyvulys nugaišta per kelias minutes ar kelias valandas. pastaruoju atveju traukuliai pasikartoja, avis ima viduriuoti,. ūminė enteretoksemija serganti avis apatiškam ieško gerti, neturi apetito., kūno temperatūra pakyla iki 41°C. Ji pradeda viduriuoti, išmatos dvokia, su gleivėmis o kartais ir krauju. Kartais patamsėja šlapimas. avis greit liesėja ir silpsta. gleivinės blyškios. prasideda nervų sistemos sutrikimai:  sergantis ilgai stovi vienoje vietoje, pradėjęs eiti nekreipia dėmesio į kliūis, kartais dantimis griebe žemę ar akmenis, sumažėja jo odos jautrumas. Vėliau prasideda koma ir gyvulys nugaišta. Avis nugaišta per 1-2 dienas nuo ligos požymių pradžios. panašūs klinikiniai požymiai būna poūminės ligos atvejais. Avis blogai ėda, daug geria ir viduriuoja. kūno temperayūra normali, gleivinės anemiškos, vėliau gelsvo atspalvio. Dažnai tam tikruose odos vietose iškrintą vilna. Avis serga 4-5 d. karais liga tesiaisi  15-20 d. Kai kurios avys pasveiksta. poūminė liga pasitaiko gan retai.   Skaityti toliau

Fascioliozė

 Avims ir ožkoms būna ūminė arba lėtinė. Ūmine fasciolioze gyvunai dažniausiai serga po lietingos vasaros, kai intensyvi invazija. Jaunos fasciolų lervos traumuoja žarnų sieneles, kraujo kapiliarus, kepenų perenchimą ir tulžies latakus. Susirgęs gyvulys tampa apatiškas, silpnas, anmiškas, sutrinka jo virškinimas. Augančios fasciolės minta krauju ir sukelia tulžies latakų sienelių uždegimą. Dėl to sienelės sustorėja, o paskui jos sukalkėja. Tulžies pūslėje ir latakuose susidaro fasciolų kamščiai. Prasideda mechaninė gelta.Jeigu avis staigiai nenugaišta, po 1-2 mėn. nuo ligos pražios ūminė fasciolioze pereina i lėtinę. Padidėjusios kepenys būna skausmigos, gyvulys eda neiiprastus daiktus, apie akis ir krutinę atsiranda ėdemų. Vilna darosi sausa ir vietomis iškrinta. Nusilpusios avys ir ėriukai masiškai gaišta.   Skaityti toliau

Virškinimo trakto nematodozės

 Užsikrėtusiems nematodais gyvuliams sutrinka virškinimas. Veršęlis ir ėriukas tampa apatiškas, mažai ėda, viduriuoja, matomos gleivinės išblyškusios. Kartais šiek tiek pakyla kūno temperatūra, atsiranda edemos, gyvulys kosti. Besivystančios nematodų lervos sukelia žarnų ir šliužo sieneles kartarinį uždegimą, o esant intensyviai invazijai — diferoidinį uždegimą.    Skaityti toliau

Diktioliozė

 Gyvulių jaunikliam diktiolioze serga sunkiai, o suauge dažniausuau perserga be simptomų. Jie būna invazijos nešiotojai. Užsikrėtęs gyvulys sunkiai kvėpuoja, kosti, iš nosies teka gleivingos išskyros. Prasidėjus diktiokaulinei bronchopneumijai pakyla kuno temperatūra. Auskultuojant girdimi šlapi karkalai. Kai invazija stipri, išsivysto mažakraujystė, gyvulys sulysta. Po krutine atsiranda edemų.    Skaityti toliau

Dikroceliozė

Simptomai ryškūs tik tada, kai invazija intensyvi. Sergantys gyvuliai buna apatiški, blogai ėda, sulysta, viduriuoja, sulysta.    Skaityti toliau

Menieziozė

 Intensyvios invazijos atvejais avys ir veršiai viduriuoja, daug geria, daro maniežinius judesius, dreba raumenys. Ėriukai gaišta.    Skaityti toliau

Galvyjų teliaziozė

 Judrios ir širkštaus kūno paviršiaus lervos pažeidžia junginę, akį ir sukelia serozinį arba pūlinį uždegimą. sustingst vokai, visiškai užsiverčia akys. Ragenoje atsiranda žaisdų. Akys ašaroja, bijo šviesos. Prasideda regenos užkrėtimas padrumzlėja. sergantis galvijas būna neramus, dažnai krato galvą ir veržiasi pirmyn.    Skaityti toliau

Avių melofagozė

 Avis kasosi, nepailsi, jai iškrinta daug vilnų, silpsta. Labai nukenčia ėriukai. Būna, kad nugaišta.    Skaityti toliau

Psoroptozė

 Užsikrėtus per 2-4 sav. atsiranda pirmieji ligos požymiai. serganti avis trinasi į sienas, kasosi dantimis, suvelia ir sušlapina seilėmis vilnas. Jos odoje atsiranda spuogų ir pilnų pūlių pūslelių. Sulimpa vilnos sulimpa. Serganti avis netenka daug vilos. Tokie niežų židiniai plinta ant nugaros it šonų.    Skaityti toliau

Snukio ir nagų liga

 Virusas patekęs i organizmą per virškinimo organus, odą ar gleivines, apsistoja epitelio ląstelėse ir dauginasi. Susidaro viena ar dvi pirminės aftos. šiuo ligos periodu bendra gyvulio būklė yra gera, temperatūra normali. Vėliau iš pirminių aftų virusas patenka į kraują, iš ten į visus audinius ir organus. dėl to įvairiuose kūno vietose atsiranda antrinės aftos. Toks ligos dvifaziškumas būdingas suaugusiems atspariems gyvuliams. Jauni serga sepsine snukio ir nagų ligos forma. visū rušių gyvunų liga būna ūminė. Suaugusiu dažniausiai ji buna gerybinė. Avių snukio ir nagų ligos inkubacijos periodas 2-3 dienos. Pažeidžiamos kojos ir butnos ertmė. Ėriukams vystosi sepsis, gastroenteritas.    Skaityti toliau

Palikite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Galite naudoti šias HTML žymas ir atributus: <a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <strike> <strong>